Pranas- Ksaveras Skromanas, gimė 1886-12-30 Vyški valsčiaus Skaviški kaime gausioje vienuolikos vaikų akmenkalio šeimoje.

Pirmojo pasaulinio karo metu patekęs į vokiečių nelaisvę susipažino su šeduviu Ados Beirutienės tėvu ir jo pakalbintas atvyko „apsidairyti“. Čia pasiliko, pradėjo akmenkalio amatą, įkūrė pirmąsias paminklų dirbtuves. Nusižiūrėjęs šeduvę Valeriją- Oną, ją vedė.           

Pranas Skromanas vedė Valeriją- Oną Bliumaitę, gim. 1895-11-29. Jos motina buvo šeduvė Ona Dubauskaitė, ištekėjusi už vokiečio, kilusio iš Tiuringijos krašto - Juliaus Bliumo 

 

   Ne tik paminklus kalė, tačiau pasitaikius progai, surinkęs iš ūkininkų begalę akmenų-riedulių, pakrovė juos į traukinį ir išvyko į Kauną. Pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą padarė mauzoliejų paminklą Dariaus ir Girėno atminimui. Tai buvo dvigubas kryžius, simbolizuojantis lėktuvą, Kauno rūsiuose įrengtame muziejuje- sarkofage stovėjo iškaltos plokštės.

4

   Valerija- Ona ir Pranas - Ksaveras Skromanai susilaukė 5 vaikų: Leono, Eduardo, Felikso, Juozo, ir Elenos. Akmentašybos amato išmoko sūnūs Eduardas ir Feliksas Jie padėjo tėvui akmenis parsivežti, skaldyti, tašyti, šlifuoti, kalti raides, portretus. Feliksas buvo baigęs Panevėžio Amatų mokyklą, kur mokėsi braižymo, raižymo, kalimo darbų, Eduardas mokėsi iš tėvo.1

  Akmentašybos cechelis buvo uždarytas tarybiniais laikais.

   Feliksui (gim. 1922-11-07). apie 1950-uosiu tarybiniai draugai nurodė molinę daržinę ir pasakė, kad čia bus valdiška paminklų dirbtuvė. Tose Radviliškio BGAK (Buitinis Gyventojų Aptarnavimo Kombinatas) buvo liejami cementiniai paminklai, keičiantis laikmečiui- atsirado akmeniniai,  įvairios šlifuotos tvorelės, borteliai ir t.t.

   3Kartu triūsė ir pusbrolis Pranas Bliumas, sumanus meistras Artiomas Orlovas, daugiau šeduvių. Feliksas dalyvaudavo ir konkursuose, kuriuose, kol daugelis baigdavo brėžinį ant akmens perkelti, jis jau būdavo jį iškalęs. Dirbo be jokių trafaretų, „iš rankos, tiesiai ant akmens, sakydavo –„kalčiuką reikia jausti“. Jo iškDSC0055alti paminklai stūkso ne tik Šeduvos kapinėse, bet išsibarstę po visą Lietuvą. Felikso atminimo ženklas stovi ir Radviliškyje. Didžiulis akmeninis veidas pasitinka kiekvieną, einantį, ar „jau nešamą“ į Radviliškio kapines.