• Ketvirtos kartos patirtis

  • Sudėtingumas mums tik iššūkis

  • Darbus atliekame nuo pradžių iki galo

Apie mus
Istorija

Pranas Pranas- Ksaveras Skromanas, gimė 1886-12-30 Vyški valsčiaus Skaviški kaime gausioje vienuolikos vaikų akmenkalio šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu patekęs į vokiečių nelaisvę susipažino su šeduviu Ados Beirutienės tėvu ir jo pakalbintas atvyko „apsidairyti“. Čia pasiliko, pradėjo akmenkalio amatą, įkūrė pirmąsias paminklų dirbtuves. Nusižiūrėjo šeduvę Valeriją- Oną. Ją vedė.

Ne tik paminklus kalė, tačiau pasitaikius progai, surinkęs iš ūkininkų begalę akmenų-riedulių, pakrovė juos į traukinį ir išvyko į Kauną. Pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą padarė mauzoliejų paminklą Dariaus ir Girėno atminimui. Tai buvo dvigubas kryžius, imituojantis lėktuvą,. Kauno rūsiuose įrengtame muziejuje- sarkofage stovėjo iškaltos plokštės.

Valerija- Ona ir Pranas - Ksaveras Skromanai susilaukė 5 vaikų: Leono, Eduardo, Felikso, Juozo, ir Elenos. Akmentašybos amato išmoko sūnūs Eduardas ir Feliksas Jie padėjo tėvui akmenis parsivežti, skaldyti, tašyti, šlifuoti, kalti raides, portretus. Feliksas buvo baigęs Panevėžio Amatų mokyklą, kur mokėsi braižymo, raižymo, kalimo darbų, Eduardas mokėsi iš tėvo.

Akmentašybos cechelis buvo uždarytas tarybiniais laikais. Feliksui (gim. 1922-11-07). apie 1950-uosiu tarybiniai draugai nurodė molinę daržinę ir pasakė, kad čia bus valdiška paminklų dirbtuvė. Tose Radviliškio BGAK (Buitinis Gyventojų Aptarnavimo Kombinatas) buvo liejami cementiniai paminklai, keičiantis laikmečiui- atsirado akmeniniai, paskui akmeninia paminklai, įvairios šlifuotos tvorelės, borteliai ir t.t. Kartu triūsė ir pusbrolis Pranas Bliumas, sumanus meistras Artiomas Orlovas, daugiau šeduvių. Feliksas dalyvaudavo ir konkursuose, kuriuose, kol daugelis baigdavo brėžinį ant akmens perkelti, jis jau būdavo iškalęs. Dirbo be jokių trafaretų, „iš rankos, tiesiai ant akmens, sakydavo –„kalčiuką reikia jausti“. Jo iškalti paminklai stūkso ne tik Šeduvos kapinėse, bet išsibarstę po visą Lietuvą. Felikso atminimo ženklas stovi ir Radviliškyje. Didžiulis akmeninis veidas pasitinka kiekvieną, einantį, ar „jau nešamą“ į Radviliškio kapines.

Po Felikso amato ėmėsi jo sūnus Ričardas, kuris darbus tęsia iki šios dienos. Persikėlęs dirbti į Smilgius. Dabartinis vadovas yra Ričardo sūnus Renaldas perimęs visa prosenelio, senelio ir tėvo patirtį ir išmintį vadovauja įmonei, pats užsiimą paminklų darymų.